KETI MATABELI

Keti Matabeli (gim. 1953 m.) gyvena Tbilisyje, jos vyras Gia Gugushvili – irgi garsus dailininkas, Tbilisio meno akademijos rektorius. Abu menininkai užaugino tris vaikus, kurie seka tėvų pėdomis. 1970–1978 m. menininkė studijavo Tbilisio Dailės akademijoje tapybą ir yra priskiriama šios kartos menininkams, išdrįsusiems tais laikais gilintis į draudžiamus religijos, istorijos, filosofijos, istorijos klausimus ir juos atspindėti savo darbuose. Nuo 1978 m. K. Matabeli rengia parodas, nuo 1984 m. priklauso Gruzijos menininkų sąjungai.

2013 m. autorė buvo apdovanota prestižine Š. Rustavelio meno premija. Didžiausią Gruzijoje menininko įvertinimą gavo už Š. Rustavelio poemos „Karžygys tigro kailiu“ savitą ir originalų iliustravimą. Tačiau ne vien už tai – jos foliantai, iliustruotos maldaknygės, projektai su studentais ar neįgaliaisiais sulaukė didelio visuomenės dėmesio, dėkingumo ir kitų nominacijų.

Išskirtiniu savitu stiliumi pasižyminti menininkė nuėjo ilgą ieškojimų kelią, kol atrado savo braižą – koliažą. Dirbdama be drobės ir dažų menininkė savo darbuose naudoja surūdijusio metalo, apdegusio medžio elementus, atskleidžia savo požiūrį į nemirtingus Shota Rustaveli kūrinius, jų simbolių ir asociacijų visumą. Šia tema Keti Matabeli dirba jau keletą dešimtmečių. Beveik neliko gruzinų rustavelologijoje kūrinių, kurių menininkė nebūtų perskaičiusi.

Kuriami koliažai atskleidžia Keti Matabeli asmenybę, jos tvirtumą ir intelektą, jos užkrečiamą ramybę, jos betarpiškumą ir energiją. Pasak menotyrininkės Ketevan Kincurashvili, Keti koliažai nepaisant jų apgaulingo „moteriškumo“, atskleidžia jos drąsą ir stiprybę. Ji laužo, plėšo, pažeidžia taisykles ir kuria naujus pasaulius, kur tik menine (ar vaikiška) intuicija užmezgami ryšiai tarp įvykių ir faktų. Ir jos pačios atrastų meninių taisyklių pradžią galima rasti vėl tų pačių senų knygų struktūroje, kurios jai – ne tiek kūrimas, kiek atmintyje išlikę išraiškos.